- gujimas
- guji̇̀mas dkt. Viẽtinių gyvéntojų guji̇̀mas iš sàvo krãšto.
.
.
gujimas — gujìmas sm. (2) K → guiti: 1. Vietinių gyventojų vokietinimą, gujimą iš savo krašto Daukantas daugelį kartų primygtinai nurodo K.Kors. 2. Liza pamatė, kaip ji iškankinta, užguita, kaip pavargusi nuo to gujimo jos siela sp. gujimas; užgujimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užgujimas — užgujìmas sm. (2) → užguiti 2: Buržuazija laikosi ne tik smurtu, bet taip pat masių nesąmoningumu, rutina, užgujimu, neorganizuotumu (sov.) rš. gujimas; užgujimas … Dictionary of the Lithuanian Language